šprukas

ךprùkas (vok. Spruch) sm. (2) 1. KŽ, Smln, NmŽ pasakymas, sentencija: Šprùką išsimokinti KI143. Dabar jam užduoda skaityt, o jis nemoka to šprukẽlio Jrk119. 2. (teismo) nuosprendis, nutarimas: O tam tarpe ir sūdo šprùkas bus gatavas Sch229. Sūdžių ištarimas, šprùkas KII199.